Fotomo

Milda: Klasikinis peizažas, malonios pastelinės spalvos, tačiau atsisakyčiau grafiško medžio dešinėje. Labiau primintų Čiurlionio paveikslą. Būtų geriau, jei būtų kiek didesnis ūkas, tuomet pavyktų išvengti saulės “blyno”, liktų tik skaidri erdvė. Viena iš išeičių fotografuojant tokį “tolygų” peizažą, kai nėra papildomų objektų vandenyje – kvadratas. Kasdienį grožį galima parodyti netikėtai

Milda: Bėda, kad visi planai vienodai šviesūs, taip pat, spėju, fotoaparatas nelabai moka išplauti foną. Tokiu atveju vertėtų pasistengti, kad fotografuojamas objektas, nesvarbu, kas tai bebūtų – daiktas, gyvūnas, žmogus – atsidurtų su juo pačiu kontrastuojame fone, kuris padėtų geriau jį išskirti. Šviesus – tamsiame, intensyvios spalvos – švelnioje ir t.t. Šiuo atveju nereikalingas fotografijos viršus – jis žiūrovui nieko nesako, geriau susitelkčiau į atspindį vandenyje – tai padėtų mistifikuoti fotografiją, ji taptų įdomesnė.

Blėstantis paveikslas

Vladas: ”Blestantis paveikslas” – {Kiekvieno zmogaus egzistavimas,tai tarsi buvimas vienu is pasaulio elimentu. Kuo esi ryskesnis,daugiau moki ir reikalingesnis,tuo labiau atkreipi demesi i save. Taciau visiems ateina laikas isnykti. Kaikuriems dar net nepriartejus prie savo pabaigos. Tiesiog paskesti bendrame fone.} Tai vienas is pirmu mano bandymu naktineje fotografijoje (anksciau neturejau tam galimybiu), didziule problema jog tada dar neturejau stovo,tad kadro parinkimas buvo apribotas suoliuko:). Permatomas seselis padarytas tiesiog,kai 2/3 laiko istovejus pasitraukiau is kadro. Kito, neskaitmeninio budo, takart i galva neatejo. Mano nuomone klaidos cia yra kelios, pirma – per trumpas islaikymas (buvo nemazas triuksmas,kuri pasalinus skaitmeniskai apdorojant nuotrauka pasiliko ”randu”). Antra – horizonto linija (nepatinka ta pakalne ir manau jis kiek per aukstai).

Milda: Visų pirma, labai džiaugiuosi, kad fotografija prasideda ne nuo vaizdo, o nuo idėjos. Turėdamas ką pasakyti visada rasi laiko įgauti naujiems įgūdžiams, techniškai tobulėti. Kaip žinia, fotografuojant neretai tenka susidurti su tam tikrais nepatogumais, aplinkybėmis, apribojimais. Jei nesugebame išnaudoti tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, galbūt kadrui dar ne metas. Net jei pro šalį praskriejo lemtingas momentas, kito po jo momento užfiksavimas negali būti mūsų pasiteisinimu. Kalbant apie fotografiją, pagrindinė bėda yra ta, kad pernelyg daug objektų fone blaško dėmesį, neleidžia išryškėti žmogaus siluetui. Kitas dalykas – modelio stovėsena toli gražu neatspindi tavo žodžių, ji pernelyg formali, kasdieniška. Siluetui trūksta natūralumo, mistiškumo.

Hope

Vladas: ”Hope” – {Bet kuris zmogus, jaunas ar senas, laimingas ar nuskriaustas, turi vilti,del kurios kartais ir gyvena. Jos siekimas,tai tarsi sauksmas savo viduje,prasai is paskutiniuju padeti sau paciam ta sviesuji tiksla subrandinta vilties.} Kampinis apsvietimas padejo isryskinti rauksles,kurios turejo atskleisti kai ka apie pati siekiantyji. Skaitmeniskai buvo dar truputi padidintas kontrastas. Mano nuomone pagrindine beda cia yra apsvietimas – jis per silpnas ir neapsviecia kaikuriu plotu, kuriuos nori matyti akys ziurint i nuotrauka.

Milda: Esi teisus, delnas kiek pernelyg grafiškas, o grafika sunku išreikšti viską taip stipriai, kaip norėtųsi. Rankos motyvas fotografijoje labai populiarus ir dažnas. Visų pirma siūlyčiau atsisakyti tokios ryškios dirbtinės spalvos, sušvelninti šešėlius, pažaisti pustoniais. Sena tiesa – įtaigiausiai atrodytų juodai balta fotografija. Apšvietimas ant nykščio ir delno gražus, išryškinąs faktūrą, tačiau vertėtų pagalvoti apie likusius pirštus – juos papildomai apšviesti arba keisti rankos poziciją.

Išėjusi vaikystė

Vladas: ”Isejusi vaikyste” {- Zmogui iprasta,kartais dar net neisaugus is vaikystes, jau jos pradeti ilgetis. Nostalgija, prisiminimai, sentimentai – tai jausmai uzplustantys ziurint i Tavo vaikystes vietas. Kai nieko nebelieka, tiesiog supranti, jog tai liko tik atmintyje. Stabteli, susimastai ir nueini toliau.} Pakeistas nuotraukos spalvinis filtras siekiant isgauti labaiau nostalgiska nuotrauka. Nuotrauka daryta vakare, nes vakaras yra tarsi uzsidaranti ir vis tolstanti ciklo dalis, taciau tai suprastino apsvietima (eilini karta as be stovo ). Man nepatinka sitoje nuotraukoje tai,jog supyniu remas susilieja su grandine. Darant nuotrauka neatkreipiau demesio i tai. Buvo dar mintis vienas is supyniu paleisti suptis tuscioms,bet bijojau jog dinamiskumas pakenks nuotraukos nuotaikoms,tad neisdrysau.

Milda: Sveikinu, su šia nuotrauka labiausiai priartėjai prie tikslo, kai fotografija atspindi tavo sugalvotą idėją. Malonios, jaukiai melancholiškos spalvos, neslegiančios, gaiviai ilgesingos nuotaikos šauklės. Šiuo atveju grafika nemaišo, ko gero išsipirkai su švelniais dangaus pustoniais. Susiliejantys objektai iš tiesų kiek trukdo geriau įsižiūrėti į fotografiją, tačiau klaida nėra tokia baisi, kad viską sugadintų. Svarbiausia – nuoširdumas. Kalbant apie dinamiką – visados gali padaryti kelis skirtingus variantus, vėliau juos skirtingai “nuspalvinti”, o tada jau rinktis, kas artimiau. Drąsiai bandyk

Kelias į dangų

Vladas: ”Kelias i Dangu?” {- Dangus – Zmogaus issvajotos aukstybes,viso ko laimes saltinis. Svajojame kaip butu gera tenai, taciau vis pamirstame kad kelias iki jo yra visai kitoks. Per aspera ad astra.} Istikro tai didelio inkaro metaline skulptura, tiesiog pazvelgiau i ja truputi kitu kampu. Istikro aki erzina pacio inkaro galas matomas nuotraukos virsuje. Na dar dangus – buna ir grazesnis .

Milda: Grandinė – labai sudėtingas motyvas. Sudėtingas ta prasme, kad ją sunku pateikti įdomiai, nematytai, gyvai. Kairė nuotraukos pusė stiprokai keptelėjusi, didelė neryški zona dešiniajame apatiniame kampe labai apsunkina kadrą. Tikriausiai geriausiai atrodo neryškūs grandinės nareliai viršuje. Nebijok nefokuso, tam, kad pasiektum tikslą, taisyklės nereikalingos. Be to, idėją galima perteikti ir ne taip tiesiogiai, per netikėtas asmenines asociacijas, formas.

Šeštasis elementas

Vladas: ”Sestasis elementas” {- Pasaulio sandara yra padaryta is elementu – vieni svarbesni, kiti tik akomponuoja. Taciau kiekvienas turi savo vieta ir be jos liks spraga visatoje.} Nuotrauka padaryta paprastai: 6 sokinejantys kamuoliukai (siuo atveju nesokinejantys:D) sustatyti i taisiklinga forma ant veidrodzio. Deja neturejau pakankamai kamuoliuku, tai taip gavosi kad isoreje 4 mazi ir viena didelis, bet man jis kaip tik suteikia nuotraukai dinamsikumo. Nuotraukai atimptos spalvos,nes man jos ”draske akis”,taip nuotrauka atrodo vientisesne. Pagrindine beda manyciau svaros stoka .

Milda: Jei nuoširdžiai, tai pagrindinė bėda – sulkės ant stiklo Apšvietimas nėra labai įspūdingas, norėtųsi minkštos, bet kontrastingos šviesos, daugiau mistiškumo. Dabar gi aiškiai matyti, kad tai – tik guminiai kamuoliukai. Pasistenk, kad jie taptų šiuo tuo daugiau

Stonehenge

Milda: Vieta, kas be ko, legendinė, tačiau mano akimis su spalvomis ir šiaip postprocesingų stipriai persistengta. Dangus išraiškingas, kadro kompozicija labai tvarkinga, atrodo, norėjai dramatizmo, bet visko pridarei tiek daug, kad bemaž nesimato net paties stonehenge’o. O ir watermarkas tikrai nereikalingas – jis tik apsunkina kadrą, bene labiausiai traukia akį.

Indrė: Pirma, noriu pasakyti, kad labai pavydžiu, kad teko pabuvoti Tamstai šalia tokių nuostabių gamtos kūrinių. Antra, kažkodėl man šį fotografija asocijuojasi su ugnimi, galbūt dėl dangaus kolorito. Tiesą pasakius, manau kad šis kraštovaizdis gražiausiai atrodo giedrą dieną, nes tas dangaus ugniškumas traukia dėmesį labiau nei patys akmenys.  Reikėtų kokio kito apšvietimo, tada nuotrauka atsiskleistų visai kitaip.

Shoe love

Karolis: Perforacijos liūdina…

Milda: Na, o čia tai jau “deviantartinė” klasika Mielos spalvos, mieli batukai, viskas gražiai atlikta, tiesa, gal kiek suabejočiau dėl perforacijų, t.y. juostos imitacijos – labai jau skaitmeniška. Būtų vien “pagrindinio” vaizdo užtekę, be papildomų lipdymų. Gražus darbelis kokiam nors avatarui

Indrė: Tiesą pasakius, tokio tipo paveiksliukai yra gan atsibodę (drįstu teigti, kad ne man vienai), nes visas internetas pilnas tokių. Pagalvok, ar gi ne įdomiau atrodytų, jeigu raištukus numestum betkaip ar tarkim sudėtum kažką labiau kreipiančio dėmesį ir labiau sudominančio ?  Nekreipiant dėmesio į tai, galiu pabrėžti, kad gražus sportbačių ir smėlio kontrastas, o tas kadrų juostelės kraštų įforminimas šiek tiek papildo nuotrauką. Bendras vaizdas gan neblogas.

15.15

Milda: Visko stipriai per daug – didelių ir mažų objektų, postprocesingo… Ypač netinka grafiškumas – tik dar labiau pabrėžia sumaištį, suplaka viską į vieną didelę košę.  Man regis, kadrą dar būtų galima išgelbėti, tik grįžk prie orginalo ir parodyk jam truputį daugiau švelnumo…

Indrė: Atrodo tarsi netyčia pagautas kadras – nieko konkretaus. Nuotraukoje galima pamatyti įdomius pastatus, velnio ratą, laikrodį (kuris labiausiai kreipia dėmesį šiame kadre, ir labiausiai jį puošia), skubančius žmones, statulą.. Žinoma nepastebėtas nelieka ir dangaus skaidrumas – jis šioje nuotraukoje itin daro kontrastą su rusvai pilkšvu miesto vaizdu. Apibendrinimas – pasistenk daugiau kreipt dėmesį į kompoziciją.

A walk to remember

Milda: Rakursas ganėtinai įdomus, patinka įsimaišiusi žmogaus figūra, žaidžianti su mažytėmis figūrėlėmis tolimiausiame plane, smėlio faktūriškumas. Tiesa, ir vėl, regis, prisižaidei su postprocesingu – tokios klampios spalvos ir dideli kontrastai labai apsunkina kadrą, tampa sunku jį pamatyti.

Indrė: Pavadinimas primena filmą, turbūt šiai nuotraukai jis, Tavo nuomone, labiausiai tinka. Nesiginčysiu. Smėlyje matome padangų žymes, o jose dar ir žmogaus pėdų žymes.  Sukuriamas gražus smėlio rutinos vaizdas. Žmogus dešinėje, paprastai ir vienišai atsispindi šioje nuotraukoje, (walk to remember )Viskas dera kartu- ir smėlis, ir žymės, ir žmogus,  jūra, dangus, kalnai.

Lovers

Milda: Šiuo atveju grafiškumas žiūrisi neblogai, nors, vėlgi, jo kiek daugoka. Tačiau esu beveik įsitikinusi, kad tokiam darbui reikėtų didžiulio formato, na, kad ir kino teatro ekrano. Kažkas erzina, kažkas traukia, bet jei apskritai sukelia kokią nors reakciją, tai turbūt visai neblogai

Indrė: Pakankamai nekonkretus vaizdas. Žinoma, dėmesį norėjai atkreipti į švyturį ir žmones, tačiau visas nuotraukos tamsumas nesudaro teigiamo įspūdžio.  Per daug tamsumo – jis sukuria labai niūrų vaizdą. O du žmogeliukai kairėje, kažkaip tarsi lyg ir išnyksta visame kadre – jokio išskirtinumo. Nuotrauka blanki atrodo tikriausiai dėl niūraus dangaus, nes labai nedidelė dalis natūralaus apšvietimo. Pasikartosiu – reikia daugiau šviesos ir kontrasto.

Jurga: Pasakiška nuotrauka. Gausu šviesos spalvų ir atspalvių.  Tai tiesiog užburia. Atrodo tarsi langas į kitą pasaulį. Stebuklų ir pasakų karalystę    Nuotraukoje labai stipriai žaidžia jausmai. Tai labai didelis pliusas naujokui. Nors pamačius šį tavo darbą taip nepasakyčiau.  Puikiai supranti, kad nuotrauka turi nešti kažkokią žinutę. Taip ir darai. Tačiau dar aiškiau būtų jei  paliktum užuominą- pavadinimą :} Iš techninės pusės, nors šiame plane ji užima antraeilį vaidmenį galiu pasakyt, kad kairė pusė per juoda ir išvis juoda spalva pernelyg veržiasi į darbą. O gal tuo norėjai kažką pasakyt? Nuotrauka, jei neklystu koreguota, labai norėčiau pamatyt originalą  :}

Milda: Švelniai krenta išsklaidyta šviesa, vendenis gaubia ūkas… Tarytumei kažkas tuoj turėtų atsitikti, gal lėtai užslinkti ir trankytis audra, gal debesis praplėšti ir nušvisti saulė. Nuotrauka kupina nuojautų, labai subtiliai pateikta. Ko gero į akis krinta tik nedidelis išdegimas danguje, kiek ardantis vaizdo vientisumą. Patinka horizonte šmėžuojančios miškų linijos, persipinančios su saulės spinduliais. Vykęs atspindys užpildo kadrą, tačiau neužgožia tikrojo vaizdo. Vartyti nereikia, tačiau pavertus dešinėn šviesotamsa primintų maldai sudėtas rankas. Subtilu.

Pėdos

Jurga: Įdomi fotografija. Rusvų atspalvių paletė. Žiema, bet ne šalta. Pėdos veda tolyn žadina smalsumą, kas yra už kompozicijos ribų.  Puikiai akcentuoji pėdas, mintis įgauna prasmę. Vidurio kompozicija pasiteisina verčia mąstyti. Vėlgi visa technika nublanksta, nes žaidžia emocijos. Šie taviškiai darbai puikūs, nes mano nuomone yra meniški. O menas yra daugiau nei technika ir visi kiti sausi dalykai. Aišku pasiekti emociją, jausmą be technikos neišeis : ) Labai dviprasmiška, bet tai ir yra abstraktu. Ir dar niekad nepamiršk, kad technikoje yra taisyklės pagal kurias visi gali vertinti vienodai. Tačiau emociją, jausmą suprantam visi kiekvienaip savaip, skirtingai. Sėkmės

Milda: Iš pirmo žvilgsnio užbūrė ir papirko spalvomis. Retai kada iš pašalies atrodytų negyvos, “nejudrios” vietos perteikia tokį jausmą, įtraukia ir įsupa. Puiki kompozicija, švelnūs tonai, nuostabus apšvietimas. Tiesą sakant pastaruoju metu nutariau, kad gera nuotrauka pasižymi ne kokybe, taisyklių atitikimu, įdomumu ar pagaliau ekspresija – ji turi nešti jausmą, pasakoti. Šioji tiesiog stebuklinga.

Milda: Žavu, kaip merginos akių mėlis susišaukia su šaltomis fono spalvomis. Patinka tam tikras portrete esantis judesys, akimirkos pojūtis – net jei portretas ir supozuotas, rezultatas visgi intriguoja, priverčia patikėti modelio natūralumu. Galbūt truputį kliūna sienos margumas, ypatingai akį traukia juodas pamakaliojimas merginos kairėje – galbūt vertėjo modelį fotografuoti kitoje vietoje? Apšvietimas klasikinis portretinis, t.y. užpildantis, nelabai įdomus, tačiau visai nepavojingas – nereikia saugotis gilių kontrastingų šešėlių. Žavus darbelis, ko gero nudžiuginęs modelį.

Jurga: Patinka merginos žvilgsnis. Tik niekaip nesuvokiu ką ji juo nori pasakyti. Gražiai plevėsuoja plaukai ir suteikia judesio efektą, tačiau kūnas atrodo statiškas. Panašu, kad ji jaučiasi neapsispendusi. Fonas. Jis man šiek tiek kelia sentimentus, nes anksčiau pačią labai traukė senos plytinės sienos… Jų struktūra nepakartojama. Tačiau kompozicijoje vidurio sienos tinkas kenkia. Ardo visą erdvės įspūdį kurį sukūrei merginos žvilgsniui suteikusi vietos. Dar būtų geriau kad būtum nuėmus modelio pakabutį jis čia netilpo ir jo čia nereikia, o virvelė kliudo. Visumoj darbas neblogas. Matau kaip tobulėji. Tai laaabai puiku. Džiaugiuosi :}

Karolis: Visai gyvas, charakteringas portretas. Tik panašu, kad daug darbo į šią nuotrauką neįdėta : ) Siūlau atkreipti dėmesį į antrą planą, šiuo atveju jis tradiciškai įdomus, gali papildyti portretą. Deja, ne visai išnaudotas ; )

Milda: Pati kadaise labai mėgau fotografuoti sienas. Nuotraukoje patinka iš plyšio besiveržianti gyvybė, veržli versmė, tačiau kiek kliūva langas dešinėje – blaško dėmesį, ima kliudyti centrinei kompozicijai. Atrodo, kad rankos – tarytumei paukštis, pasirengęs pakilti, o gal atnašavimas gamtos [at]gimimui. Tiesa, nuotraukoje jos užima kiek per mažai vietos, norėtųsi stambesnio plano. Be to, dar viena liūdna tiesa – kad sienos ir jų faktūros tikrai taptų įdomios ir įgytų nekasdieniškumo įspūdį, neretai reikia stebuklingo photoshop teptuko brūkštelėjimo…

Jurga: Pasikartosiu žaviuosi sienomis, tu taip mane papirkinėji Įdomu ką norėjai pasakyti rankomis. Pateisinčiau tokį jų vaidmenį jei norėjai išreikšti silpnumą . Nors mano nuomone čia išreiškiamas tobulėjimas ir vystimasis. Taigi mano galva jos čia nereaaaliai tinka tik kažkaip labiau reikėjo jas akcentuoti. Baru už langą kuris traukia nereikalingai dėmesį ir kad nukirpai augalo viršūnę. Idėja, jei teisingai supratau, man patinka. O jei bus idėjų už kurių kažkas slypi, eisi į priekį. Sėkmės tau:}

Pasaulio pakraštyje

Karolis: Spalviškai labai malonus akiai darbas. Ir kol žiūri mažą – visai traukiantis ir žavus. Turbūt tai skonio reikalas, bet pasididinęs supratau, jog tai manipuliacija, tiesa, gana vykusi. Bet nesu montažo mėgėjas, tad ir komentaras kuklus. Prikibti lyg ir neturiu prie ko. Nors kaip viena labai protinga moteris, mokanti jaunus žmones dizaino ir spalvotyros subtilybių visą laiką kartoja – “jei darbo GALI ir nebūti, tegul ir nebūna…” : )

Jurga: Atrodo, įnirtingai padirbėjai su “fotošopu”. Mano akimis, persistengei, nes viskas jau mirga marga, nelieka tikrumo ir natūralumo jausmo. Nors gal tokią spalvų gamą pateisina pavadinimas primenantis fantastinius filmus. Vaizdas ir grafiškai pakankamai stipus, galėtu eiti bw variantu. Atvirai labai norėčiau pamatyt originalą  Kompozicija gera, tačiau neįdeali. Geriau būtų buvę jei būtų daugiau erdvės į aukštį paukščiams. O įdealiai jei paukščiai būtų dar ir dešiniau. Apibendrinus darbas geras, bet ne mano skonio

Milda: Manipuliacija patinka, visų pirma į akį krenta ryškios, sodrios spalvos. Tonai labai malonūs, smagu, kad neperspaudei. Tiesa, natūralumo įspūdžio visiškai neliko, tačiau manau ne tokia ir idėja, darbas daugiau traukia siurrealizmo link. Tiesa, kad ir kaip išmoningai viskas būtų sudėliota, kyla klausimas, kiek iš panaudotų kadrų yra tavo? Jei visi – džiugu, kad moki taip kūrybingai į viską pažiūrėti, jei ne – liūdna, nes fotošopu naudotis mokame ne vienas. Visgi vertingesni yra vaizdai, kuriuos pajutai ir sučiupai pats. Visomoje – iliustratyvi, bet emociškai neitin informatyvi fotografija.

Rudens upė

Jurga: Nesikartosiu dėl “fotošopo”, paprasčiausiai aš jo nemėgstu. Nors rudens spalvos pabrėžtos gražiai   Kompozicijoje norėtųsi daugiau priešingo kranto, nes jis atrodo dinamiškesnis nei taviškis.  Įdomus upės rakursas, jos vingis pabrėžia perspektyvą, suteikia  laisvės ir judėjimo. Beje, noriu bent lopinėlio dangaus.

Milda: Panašu, kad fotografuodamas naudojai vivid colors. Suprantu, kad rudeniniame peidaže norisi kuo ryškesnių atspalvių, tačiau tuomet verčiau palauk saulėtos dienos, geriausia ankstaus ryto arba popietės – koloritas bus daug malonesnis akiai. Taipogi norėtųsi tiesesnio horizonto – kadras drauge su vandenimis gurgėdamas garma dešinėn pusėn. Fotografuodamas ilgu išlaikymu pasirink jį dar kiek ilgėlesnį – efektingiau atrodo kai nebesimato bangavimo vandens paviršiuje, lieka vien glotni srovės skraistė. Galbūt vertėtų tą patį peizažą ilgu išlaikymu fotografuoti fakare, kaip papildomą veikėją įvedus žmogų…

Saulėlydis

Jurga: Jėėėėė! Šūkauju, trepsiu ir ploju katučių. Radau ko laukiau iš tavęs. Šis darbas stiprus emociškai. Gal kiek komerciškas, panašių tikrai esu mačius. Tačiau jis jautrus, savo atspalviais, tonais šešėliais. Labai gražus miško atspindys! Puiki, pakankamai smulki grafika. Čia “fotošopo” pridėjai tiek kiek reikėjo. O tą aukso viduriuką rast laaabai sunku. Kaip supranti man darbas labai šiltas, artimas ir tikrai labia patinka! Dideli sveikinimai. Daugiau tokių kadrų. Aš tik noriu pasakyt, kad labai svarbu ne tik geras vaizdas, bet kad fotografija kažką pasakytų žiūrintiem į ją. Dar pavadinimą keisčiau iš “Saulėlydžio”, nes pernelyg dažnas, į kokį “Svajonę’ ar kokį tavo sugalvotą, kad darbas būtų savitesnis

Milda: Toks jausmas, lyg šitą nuotrauką būčiau komentavusi mažiausiai dešimt kartų (tikrai ne todėl, kad taip iš tiesų yra). Viskas lyg ir tvarkinga, bet tokia grafika neefektinga, neslepianti gilesnio jausmo ar idėjos. Techniškai būtų galima prikibti prie negražios saulės dėmės (plokščias blynas). Nieko blogo, bet ir labai gero nieko

Sugriuvęs lieptas

Jurga: Kuo toliau tuo natūraliau. Džiugina Sugriuvęs lieptas į pilį. Tuščią ir vienišą kurioj niekas nebegyvena… Primena Maironio eilėraštį… Nuotaika neprasta.Tačiau čia mano galva yra daug klaidų. Manau, reikėjo fotografuot horizontaliai, kad tilptų visa sala. Ant liepto strypų yra neaiškių daiktų, blaško dėmesį. Dangus ir vanduo nedėkingai niūrus ir ramūs – reikėjo paieškot daugiau charakteringų detalių. Vaizdas per daug melancholiškas.

Milda: Pasirinkai gan įdomią perspektyvą, gerai, kad horizontas kadro nedalija pusiau. Tonai švelniai rudeniški, nepanašūs į likusių tavo darbų – nelaikyčiau to minusu, kartais kiek “prigesę” nuotraukos būna ne vizualiai, o emocialiai stipresnės. Gerai, kad nėra pernelyg ryškių spalvinių dėmių – kadras tolygus, niekas neblaško, todėl atsiranda ramybės, lėtos laiko tėkmės pojūtis. Ko gero dar geriau žiūrėtųsi be tų poros paukščių – motyvas nelabai įdomus ir tuo labiau nenaudingas kadrui. Pabandyčiau ir juodai baltą variantą – nors vaizdas atrodo labai paprastas, kažkas čia vis gi yra.

Suolelis lapuose

Jurga: Atleisk, bet šiame darbe nieko nematau. Tik neblogai atrodo lapai kairėje apačioje. Šis darbas prasčiausias. Nieko nesakantis, bent man. Tikrai pamatėm, kad gali geriau. Tad sekmės kuriant geresnius kadrus

Milda: Ir vėl pernelyg intensyvus koloritas, dėl pasirinkto rakurso suolelis atrodo kaip numestas rąstas – reikėtų kitokio žiūrėjimo kampo, galbūt rinktis dar smulkesnį frangmentą arba apimti platesnį vaizdą. Gerai, kad naudoji ryškumo gylį, tiesiog kartais pasidairyk ilgėliau. Ir dar – ryškios spalvos ne visada yra pliusas, nors ir lengviau atkreipia dėmesį, bet sunkiau jį išlaiko. Draugiškas patarimas ateičiai – galvok apie monochromatinį vaizdą. Tai privers geriau apgalvoti, ką fotografuoji, padės išjausti pasirinktą siužetą ar vaizdą.

...kai jauti,kad esi reikalingas, mylimas…

Milda: Vaizdas ne tiek emocionalus, kiek “turintis prekinę išvaizdą”, primena dovanų knygeles (šiandieną varčiau ne vieną, bet taip ir nekilo ranka ką nors pirkti) ar kalendoriukus. Iš principo miela, žavu, gerai sukomponuota. Gražiai paskirstei aktyviausias (raudonas) spalvines dėmes, nes be žaisliuko tulpės bereikalingai valgytų žiūrovo dėmesį. Tereikia truputį šviesesnio kambario arba mažiau drebančių rankų, bet pradžia yra

Karolis: Ne pats įdomiausias darbas, bet turbūt svarbus autorei. Ryškumo trūkumas dar truputį pablogina situaciją. Bet reikia ir tokių nuotraukų ; )

aš lauksiu. prie pasakų miesto…

Milda: Puikus tonavimas – pilkumas tamsus, tačiau neįkyrus, nekontrastingas, tačiau ir neblankus. Žvilgsnis į miestą pro medžių šakas atrodo labai metaforiškas, tarsi žvilgsnis savim pro praskėstus pirštus. Ko gero vienintelis dalykas, kurį norėtųsi sukritikuoti – apačios stygius. Tiesa, nelabai įsivaizduoju, kokios buvo fotografavimo sąlygos ir ar galėjai fotografuoti kitaip. Bet kuriuo atveju, nors ir neesu peizažų ar miesto panoramų gerbėja, už šitą darbą – pagarba.

Karolis: Negaliu pagrįsti savo palankumo šitai nuotraukai, bet tai vienas retų atvejų, kai medžių-miesto tema panagrinėjama ne visai tiesmukai ir banaliai. Labai gražūs pilki tonai. Gerbiu autorę už šį darbą. Tiesa, pavadinimas silpnas…

Milda: Nežinau, gerai ar blogai yra tai, kad arklio snukutis nefokuse. Iš vienos pusės – lyg ir klaida, iš kitos – atsiranda švelnumo įspūdis, leidžiąs priartėti prie nufotografuoto objekto. Tiesa, nerandu racionalaus pateisinimo tokiam ryškiam ir aktyviam fonui – jis labai traukia dėmesį, natūralu, kad žalia spalva, kuri aktyvesnė už rudą, pirmiau pagauna žvilgsnį. Galbūt reikėjo su sponge tool prigesinti fono spalvas? Taipogi galima vinjetuoti, pamėginčiau ir juodai baltą variantą. Pliusas už jaukų švelnumą (:

Milda: Negyvų objektų fotografavimas smėlyje – labai jau slidus dalykas, sunku tai pateikti estetiškai ar kultūriškai įdomiai.  Gerai, kad išskyrei planus, tačiau šis darbas man nieko nesako – tas sustingęs stiklinis žuvies žvilgsnis nesukelia nei gailesčio, nei pasibjaurėjimo, pasibaisėjimo ar juolab susižavėjimo. Šiai fotografijai trūksta savito charakterio.

Milda: Viena iš mano favoričių nuotraukų per fotomo gyvavimo istoriją. Žaviuosi perteikta gyvybe, spalvų gaivumu, momentu – atrodo lyg labai profesionali dokumentika. Žinoma, galima būtų kritikuoti viršutinę kadro dalį, kur matyti netoliese sėdintys žmonės, tačiau visumoje – puiku. Charizmatiškas modelis, spontaniškas momentas. Liuks (:

Sekmadienio pusryčiai

Milda: Kaži, ar pavadinimas tinka tokiai dinamiškai fotografijai, kita vertus, panašu, kad perteikei visai ką kitą, nei norėjai parodyti. Vietoj to, kad čia jusčiau sekmadienio pusryčių mieguistumą, tingumą, šventumą, linksmumą ar dar velniai žino ką, mano žvilgsnį pagauna nuo puodelio aselės į visas puses tykštantys purslai. Ko gero reikėjo nepabūgti truputuką apsitaškyti ir prieiti arčiau, nes dabar kadre labai daug objektų, o tarkime plytelės nuotraukai neprideda jokio šarmo. Mintyse išsikadruoju dalį su purslais, palikdama tik fragmentą – efektingą, netgi beveik komerciška! Nepamiršk, kad ir fotografuodama buitį gali ją pamatyti kitu kampu, naujai, pabrėžti visai kitus dalykus, nei paprastai pastebime. Sėkmės!

Jurga: Labai energingai ir impulsyviai veržiasi vanduo. Smagiomis formomis taškosi. Vandens vaidmuo ir nuotaika įtikinantys. Tačiau gausu aplinkinių detalių kurios blaško dėmesį , neleidžia nurimti, susikoncentruoti. Plytelės, kriauklė, čiaupas, kamštukas… Jie čia visai nereikalingi. Kuria buitiškumą. Būtų geriau jei būtum labiau priartėjus ir pasilenkus vaizdas taptų įdomesnis, labiau savitas. Įdomus pasirinkimas, vanduo krenta ant ąselės. Nežinau ar šįkart jis geras ar blogas. Dar dėl pavadinimo, nemanau kad jis čia labai tinka, nes bent man sekmadienio pusryčiai asocijuojasi su visos šeimos susirinkimu, ramybe, šiluma, kažkiek net prabanga, juk sekmadienis šventė! Čia prabangiai atrodo nebent stipri vandens srovė,:D šiais laikais vanduo brangus

Indrė: Gan paprasta  nuotrauka. Kasdieniška. Vaizdą gadina plytelių fonas ir tos juostos, kuri skiria plyteles nuo kriauklės, nešvarumai. Tačiau gan gražiai atrodo vandens purslų išlakstymai į visas puses. Bet bendras vaizdas gan perkrautas ir nekonretus, suprantu, norėjai dėmesį atkreipti į vandens “kraną” ir puodelį su purslais, tačiau nepamiršk, kad į kadrą patenka ne tik tavasis tikslas, o ir tai, kas yra šalia jo.;)

Svečių balaukiant

Milda: Man patinka rakursas, neakivaizdus fotografijos “įkypumas”. Nors objektų ir daug (gėlės ant sienos, raštuotas kėdės apmušalas, šešeliai), tačiau katė/katinas definitely stands out, o tai yra gerai. Galima būtų kabintis dėl frontalios šviesos, kailio išdegimo, tačiau manau, kad norėtą įspūdį pasiekei, tad tiesiog spaudžiu leteną. (:

Jurga: Koks puikus modelis ant kėdutės! Man jau pradeda atrodyt kad visi katinai tinka pozavimui Įdomus ir savitas fotografivimo kampas už jį pagyrimai Įdomus apšvietimas išryškinantis katino laaaaabai žalias akis. Kurios tikrai kažko laukia. Nuotaika atitinka pavadinimą – Puiku ! Tačiau kadrą baisiausiai gadina iškepimas ant katino krūtinės. Arba fotografavai su blykste arba įdomusis apšvietimas nebuvo labai jau tinkamas. Visumoj darbas kaip pradedančiąjai labai geras ir įdomus:)

Indrė: Pirmiausia mano dėmesį patraukė katės akys. Jos tokios išraiškingos ir didelės. Negaliu nepastebėti šviesos įkypumo, jis gan peršviečia kaikurias detales, tačiau jis gan šiltai nuteikia nuotraukos stebėtoją. Sienos ir kėdės raštai šiek tiek perkrauna nuotrauką – viskas gan skirtingai ir nederančiai atrodo (bet vis dėlto viskas gan puiku), tačiau juk pagrindinis manekenas – katinas, o Jis čia super.

Melski už mus

Milda: Sunku vertinti tokią religinio pobūdžio fotografiją, pirmos mintys krypsta į atvirukus. Nežinau, ar čia siekei dekoratyvumo, ar kažkokio asmeninio santykio išraiškos, tad ir rezultatą vertinti sunkoka. Manau, kad fotografijai reikėtų kitokio pavadinimo, šis viską sakytumei “užspaudžia”, yra per stiprus.  Visumoje nelabai suprantu pasirinktą rakursą – pirmajame plane esanti didelė žvakės liepsna blaško, kai tuo tarpu jiedvi su tolimesne žvake galėtų sudaryti ritmą arba įrėminti statulėlę. Kitas dalykas – tapetas. Galbūt  geriau būtų suveikęs fone padėtas popieriaus/kartono lakštas, pakabintas audeklas. Ieškant originalesnio požiūrio ar sprendimo – kodėl gi ne kepimo folija, švitrinis popierius, skarda? Tiesa, dėl disonuojančių žvakių centrinė kompozicija neveikia, manau, kad reikia ieškoti kito žiūrėjimo taško.

Jurga: Melski už mus… Nuotaika labia liūdna ir atrodo, kad kažkam gresia baisi nelaimė. Tam labai padeda žvakės. Fotografavimo kampas įdomus. Tačiau vėl nuotrauką gadina išdegimas. Šįkart žvakių… Mokykis kovot su tuo.

Indrė: Nelabai mėgstu religinio stiliaus nuotraukų, bet išties kadras gan prastas. Vaizdą labai gadina žvakių netinkamas talpinimas kadre, ir sienos raštai.

Indrė: Rusvai rainas katinas.. Kaip gražu, o dar visas bendras nuotraukos rusvumas.. Taip miela. Negaliu dėmesio neatkreipti į katino akių žalumą ir lauko kontrastą. Taip dera tarpusavy. Tačiau kadrą gadina ta plėvelė.. Ji čia labai stipriai maišo..

Jurga: Oho koks kačiukas! Išraiškingas ir aristokratiškas. Tik man rodos jis neatsiskleidė tiek kiek galėtų. Tam sutrukdė aplinka. Ūkanotu debesuotu oru fotografuot nelabai patartina, nes dangaus nuotaiką nugalėt nėra labai paprasta. Taip pat suoliuko „užvilkimas“ celofanu truputi nupigina vaizdą. Augmeniją katino charakterio nepapildo… Įsivaizduoju šį katiną ant sofos tarp siuvinėtų pagalvėlių. Tokį modelį ne kasdien rasi, tad padirbėk su juo! Pabandyk fotografuoti išgaunant šiltų spalvų paletėj daug atspalvių ir jį fotografuok stambių planu. Taip pabrėši jo prabangumą

Milda: Išsyk paperka tavo pasirinktas nuotraukos koloritas – spalvos šiltos, lengvai prigesę, nors matyti, kad fotografuota apsiniaukusią dieną, tačiau visgi lieka tam tikras šilumos, tuoj blykstelėsiančios saulės laukimo motyvas. Sunku tiksliai įvardyti, kodėl, tačiau ši paprastutė tavo nuotrauka mane kažkuo išsyk papirko – galbūt netikėtu pamatymu, nesubanalintu pateikimu, subtilumu… Puiku, kad tai nėra tiesiog ryžo katino portretas, intriguoja tai, kad jis sėdi ant plėvėle uždengto suolelio, o žaluma aplinkui susišaukia su katino akimis. Tiesiog nebanalu, gyvūno portretas, į kurį įdomu ir norisi užsižiūrėti ilgėliau.

Indrė: Mh. Kaip rausvai gražu. Visas horizontas ir tie nameliai su mišku jame ..  Sukuria tokį jaukumą kadre. O dar kojos nuteikia ilsėjimuisi.. Akmuo kairėje taip vienišai ir papratai atrodo. Visas bendras vaizdas – gražu.

Jurga: Šįkart kadro raudoninimas nepasiteisina- greičiau atrodo kaip klaida. Aišku jis labai sujungia spalvomis peizažą su šortais ir kojinėmis. Tačiau padaro vaizdą bejausmį, nenatūralų. Fotografavimo kampas taipogi nėra pats geriausias nes labai storina klubus ir horizontas žiauriai verčiasi dešinėn Nors šaunu ir pagirtina kad ieškai savo- netradicinio kampo. Kadrui trukdo ir kairėj esantis akmuo ir „nukirptas“ medis. Tavo vietoj nuimčiau raudonumą ir kirpčiau kvadratindama, nepalikdama kairės pusės ir truputi klubų.

Milda: Akį kiek erzina toks pasirinktų spalvų nenatūralumas, pačioje nuotraukoje nerandu argumento, kodėl jo čia reikia. Tarsi primygtinai brukama svajinga nuotaika, kurią norėjosi parodyti, tačiau nepavyko. Argumentuosiu – mane tokia spalvų gama blaško dėl to, kad žmogaus kojos ima atrodyti netikros, odos atspalvis žiūrisi nemaloniai. Kita problema – objektų konkuravimas kadre. Nuo kojų dėmesį kairėn pusėn traukia ten gulintis akmuo, po jo žvilgsnis užkimba už medžio šakų… Nemanau, kad šie objektai čia reikalingi, sprendimo dar reikėtų paieškoti.

Indrė: Trakai ? Pilis gražiai atrodo kontarste, tačiau labai viską gadina saulės spindulių įsikišimas.Jie nukerta dalį medžiom peršviečia kitas detales… Galbūt reikėjo kito fotografavimo kampo.

Jurga: Grafika… hmm… Labai ją mėgstu :} Šis darbas gražus ! Daug detalių bet jos netrukdo ir nekelia chaoso. Linijos aiškios ramios harmoningos. Saulė kad ir labai ryškus blynas bet netrukdo. Šiek tiek erdvės trūksta tik vėliavai ir medžiams kairėje. Dar kirpčiau kadro apačia didelį juodą lopą, tačiau čia pagal skonį. Man darbas patinka, už tai ir sveikinu.

Milda: Nelabai tvarkinga fotografija, atrodo, kad neapsisprendei, ką galų gale nori parodyti. Norint tvarkingo ažūro reikėjo fotografuoti iš žemiau, kad saulė sklistų pro medžių lają, norint tvarkingos grafikos – galbūt paieškoti kampelio, iš kurio žiūrint ji slėptųsi už pilies bokšto, norint daugiatonės nuotraukos – vėlgi rinktis kitą rakursą arba paros metą, idant saulė nekepintų metricos šviesdama tiesiai į objektyvą. Dabar gi dalis objektų dalinai prasišvietę, žvilgsnį blaško degantis saulės blynas, ką bekalbėti apie dar didesnį chaoso pojūtį sukuriančius blikus. Truputis minimalizmo, apgalvojimas ir viskas bus tik geriau ir geriau (:

Indrė: Spalvų trūkumas. Tik viena išvada. Įsivaizduok tokią fotografiją, su gamtos ryškumo spalvomis. Ir tas paukštelis toks niūrus atrodo.. Jis tarsi išblanksta nuotraukoje. Galbūt išeitis būtų nespalvota nuotrauka. Galbūt. Reikia pabandyti. Tačiau šios nuotraukos neryškumas nuteikia gana niūriai.

Jurga: Vėl grafika. Šįkart prastesnė, bet nebloga. Lapai kelia chaosą nes jie persipynę ir susimalę… Šakos labai riboja erdvę. Įdomiau būtų jei jos būtų riestesnės- žaismingesnės. Dangus niūrus, bespalvis kuria liūdną nuotaiką. Paukštukas žiūri persisukęs į tolį. Kuria laukimo jausmą. Man labai limpa pavadimas kadrui „įkalintas laukime“ .Šį darbą labai papildytų atspalviai, kitą kart pasistenk jų paieškoti.

Milda: Iš pirmo žvilgsnio gan nuobodi fotografija, manau todėl, kad trūksta šviesos, kuri išryškintų vienus objektus ir paslėptų kitus. Dabar gi paukštelis atvaizde konkuruoja su kaštono lapais (toks apšvietimas tiktų labiau, jei šakos jau būtų plikos). Taip pat dėl “nepatogaus” apšvietimo dėl paukštelio detalumo paaukota, t.y. pereksponuota dalis dangaus, o tai ir vėl sukuria chaotiško atvaizdo įspūdį. Reikėtų arba stipresnio crop’o, kad paukštukas iš tiesų atsidurtų pirmame plane, arba eiti “medžioklėn” esant dėkingesniam apšvietimui